Principai

CIKLIŠKUMAS

Vis grįžtama prie ankstesnių klausimų, kad mokiniai galėtų savo tempu įgyti supratimą.

ŠV. IGNACO LOJOLOS PEDAGOGIKA

Ugdoma turi būti susipažinus su mokinių kontekstu, perteikiant patirtį per kuo daugiau pojūčių ir baigiant refleksija.

ŽAIDYBIŠKUMAS / INTERAKTYVUMAS

Jaunimas mėgsta žaidimus. Jie didina motyvaciją, bendrystę ir įsitraukimą.

CIKLIŠKUMAS

Pamokose sąmoningai kartojama ir įtvirtinama ankstesnių pamokų žinutė, vis grįžtama prie ankstesnių klausimų diskusijose ir refleksijose. Kadangi kiekvieno mokinio patirtis, žinios, gebėjimai yra skirtingi, taip stengiamasi suteikti galimybę kiekvienam mokiniui savo tempu įgyti supratimą ir padaryti atradimus šiame kurse. 
Taigi, nebūtina, kad kiekvienos pamokos išsikeltas tikslas būtų 100 procentų pasiektas. Nebijokime improvizuoti, klysti, reflektuoti ir grįžti prie pagrindinių klausimų: 1) Kas yra tikra, ilgalaikė, vaisinga meilė? 2) Kaip ją pasiekti, užauginti?

PAGAL ŠV. IGNACO LOJOLOS PEDAGOGINĘ PARADIGMĄ

Šv. Ignaco Lojolos pedagoginė paradigma pasiūlo keletą svarbių žingsnių, kuriais mokinys ir mokytojas turėtų keliauti, kad įvyktų ugdomasis pokytis pamokoje. Svarbiausi iš jų yra KONTEKSTAS, PATIRTIS ir REFLEKSIJA:

  • Ši pedagogika akcentuoja, kad ugdant mokinius pirmiausia labai svarbu susipažinti su mokinių KONTEKSTU (tai apima jų turimas žinias, supratimą, patirtį apie pamokoje dėstomą dalyką). Žmogus savo žinias “stato” jau ant turimų žinių, todėl verta jas pakartoti. Be to, įsivertinus pradines žinias ir supratimą, lengviau pamokos pabaigoje įsivertinti, o ką gi naujo gavau, kas buvo naudinga, ką išmokau. Taigi, kiekvienos pamokos pradžioje rekomenduojama naudoti kokį nors metodą, išsiaiškinti mokinių turimą supratimą, požiūrį, patirtį apie dėstomą temą.
  • Toliau, pagal Šv. Ignaco Lojolos pedagogiką svarbu, kad ugdymo procese būtų sudarytos sąlygos mokiniams patirti naujus dalykus.  Labai svarbu, kad kiekviena pamoka turėtų PATIRTĮ, t. y.  naują situaciją, naują metodą, naują žaidimą, naują būdą, kuris kuo labiau įtraukų ugdytinį ir paliestų, kuo daugiau jo pojūčių bei emocijų. Nuotoliniam mokyme tai padaryti nėra lengva, bet viskas įmanoma išradingiems mokytojams :).
  • Ir trečioji iš esminių pamokos komponentų yra (tos pamokoje įgytos naujos patirties) REFLEKSIJA. Refleksija – tai apmąstymas, aptarimas. Dabar nemažai yra kalbama apie refleksiją, ji yra viena iš svarbiausių pamokos dalių. Iš tiesų, tai, ko neapmąstome, nereflektuojame, to ir neįsisaviname, pametame. Nereflektuota patirtis dingsta. Norint tobulėti, mokytis tiesiog būtina reflektuoti savo jausmus ir patirtis. Refleksija taip pat padeda mums ir mūsų mokiniams pažinti ir suprasti save. Tai vienas svarbiausių žmogaus poreikių! Refleksija šiame kurse naudojama kiekvienos pamokos pabaigoje. Tai yra būdas mokiniui įsivertinti pamokos darbą, ar pamokos patirtis suteikė naujų minčių, atradimų, ar keičia supratimą. Naudojant galutinę pamokos refleksiją, mokytojas gali labiau suprasti mokinį ir pamatyti jo pažangą. Pagal šį lytiškumo ugdymo kursą tik galutinės pamokos refleksijos yra vertinamos. Labai gerai, jei mokytojas turi galimybę kiekvienam mokiniui, atlikusiam šią refleksiją palikti po trumpą komentarą. Taip mokytojas gali kurti asmenišką santykį su kiekvienu mokiniu. Be to, iš mokinių refleksijų matoma, ką svarbu užakcentuoti ir pakartoti kitoje pamokoje.

Remtasi: Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija “Ignaco pedagogika. Praktinis pritaikymas”, 2012.

ŽAIDYBIŠKUMAS / INTERAKTYVUMAS

Jaunimas mėgsta žaidimus! Žaidimai skatina motyvaciją, įsitraukimą, įtraukia daugiau pojūčių. Skautai turi tokį moto: „Pramoga su tikslu“, nes žaisdami išmokstame naujų dalykų, žaisdami pažįstame ir laviname savo gebėjimus ir talentus.  Mūsų mokinių nebemotyvuoja tolima, besikeičianti ateitis, kuriai jie turi ruoštis. Jie nori susitikimo, kontakto, bendrystės čia ir dabar. Todėl verta nuolat ieškoti naujų žaidybinių interaktyvių metodų, kuriuos galima būtų pritaikyti pamokoje.